Ji radosi iš upės dugne mano pėdų sudrumsto smėlio.
Ledinės srovės plaikstomi,
Jos plaukai vijosi apie kojas.
Žali, ilgi plaukai virstantys pirštais.
Glostančiais ir gydančiais.

Melsvai violetiniai, maži drugeliai kartais pabėgdavo iš jos akių rainelių
ir sutūpdavo ant drėgno tako smėlio.
Vidurdienį ji dūzgė, svirpė ir dainavo tūkstančiais balsų.
O dabar miega, apsiklojus
eglių spygliais šalia upės.