Santrauka:
Nieko bendro su F.Sagan romano motyvais...
Būk sveikas, liūdesy bičiuli senas,
Be galo vienišas, bet visąlaik šalia.
Girdi kokia naktis? Kaip tyliai stena
Delčios prispaustas beržas vienkiemio gale?
Ir kaip su lapais krenta žvaigždės? Kapsi
Šalti iš sunkaus rūko išspausti lašai?
Apkabinu tave – šią naktį tapsi
Vieninteliu draugu. Juk tu nepamiršai
Įpilti taurę vyno, kad sugrįžčiau –
Kokia palaima – vizijos atgal nuneš...
O dabartis lyg šuo man veidą lyžčios,
Tačiau nejausiu jos – išėjęs būsiu aš.
...........................................................................
Duokš ranką, liūdesy bičiuli senas,
Paspausiu stipriai ją. juk taip kiekvienąsyk
Kada tokia naktis – tamsoj rusena
Sudegęs metų laužas...
Laikrodis – cik, cik...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-11-24 23:17:29
Prisiminiau Fransuazą Sagan, jos vienas romanų taip ir vadinasi: Būk sveikas liūdesy ) o šiaip švelnus eilėraštis toksai )
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-11-24 22:58:14
Gerai kai toks ištikimas senas bičiulis.O sudegusį seną laužą galima ir naujai užkurti
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-11-24 21:27:46
Kadangi ir šį kartą tarp komentuojančių aš trylikta - pasiimu be komentaro :)
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2011-11-24 19:23:07
Menas - sudėlioti jau senai žinomus žodžius visai nauja tvarka :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-11-24 19:20:49
Jau pas pasisveikinimas nuteikia pozityviai...ir visai ne toks jau ir liūdnas tas liūdesys apvilktas eilių rūbu, o dar ir širdies šilumos įlašinta - juk senam bičiuliui nieko negaila :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-11-24 19:13:45
Delčia - ji, o beržas - jis :) Juokauju...
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2011-11-24 19:12:05
Delčios prispaustas beržas labiausiai sužavėjo...
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2011-11-24 18:29:39
Kai skaitau eiliuotus kūrinius ir pagalvoju, kad tai nesavotiška ir nuobodu, pamanau: o gal kitaip ir negalima jau parašyti? Gal tokia grafinė forma jau nebesuteikia galimybių būti savotišku ir įdomiu, nes per šimtus metų ji taip išvarijuota, kad nieko įdomaus ir nebegalima išspausti?... Bet vos tik ėmiau skaityti šitą eilėraštį, supratau, kad taip nė velnio nėra. Talentui nėra ribų.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-11-24 15:45:21
liūdesys kaip vynas - taurė prieš miegą dar niekam nepakenkė, o štai jau butelis gali ir paskandint ;)
geras eilius, nereikia liūdesiu piknaudžiaut, reikia jį prisijaukint,
dvelkia jaukumu, vadinasi - autoriui pasisekė ;)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-11-24 14:38:59
Prisėsk šį vakarą šalia. –
O, liūdesy, ateik kaip draugas.
Prieš mus lygus ir tuščias laukas –
Beturčio vargana dalia.
Seniai blaškausi tam lauke. –
Iš atminties šešėlius gaudau.
Pabūki mano sielos draugas
Po spindulių šviesa blankia.
Čia pagal Eglutę... :)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2011-11-24 13:36:33
Rudens palydovas...
Vartotojas (-a): Laukinė Obelis
Sukurta: 2011-11-24 01:00:21
Vienišas liūdesys - taikliau ir nepasakysi...
Anonimas
Sukurta: 2011-11-24 00:50:27
gražus eilėraštis... tik liūdnas... gal tokia naktis
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2011-11-24 00:47:44
Oi, koks tu teisus. Aš irgi dar su savo liūdesiu prie kompo.