Būk sveikas, liūdesy bičiuli senas,
Be galo vienišas, bet visąlaik šalia.
Girdi kokia naktis? Kaip tyliai stena
Delčios prispaustas beržas vienkiemio gale?

Ir kaip su lapais krenta žvaigždės? Kapsi
Šalti iš sunkaus rūko išspausti lašai?
Apkabinu tave – šią naktį tapsi
Vieninteliu draugu. Juk tu nepamiršai

Įpilti taurę vyno, kad sugrįžčiau –
Kokia palaima – vizijos atgal nuneš...
O dabartis lyg šuo man veidą lyžčios,
Tačiau nejausiu jos – išėjęs būsiu aš.
...........................................................................

Duokš ranką, liūdesy bičiuli senas,
Paspausiu stipriai ją. juk taip kiekvienąsyk
Kada tokia naktis – tamsoj rusena
Sudegęs metų laužas...
Laikrodis – cik, cik...