Dangaus filosofai

ant snieguoto žvaigždyno skruostikaulių
mūsų pūgos pakimba ir plaikstosi
mūsų gatvę apsiveja plikledis –
juos susaistome santuokos saitais

aš klampojau per rimstančią sugaištį
per pėduoto asfalto kryžiažodžius –
gal ir tu ten ėjai, mano būsimas
bet dabar negalėčiau jau lažintis

ant snieguoto Kūrėjo pakaušio
kelios snaigės spingsės pražilusios
„ar žiemos šis paveikslas?“ – paklausi
nežinau aš. Jis pats to nežino

ką jis žino, tik tiek, kad veikiausiai
ant snieguoto žvaigždyno skruostikaulių
mes tylėsim ir retkarčiais graušimės
taip anksti žemės būtį palikę
ta_pati

2011-11-24 00:08:52

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2011-11-24 23:16:13

gražus ir man patiko )

Vartotojas (-a): Juozapava

Sukurta: 2011-11-24 19:13:06

Labai gerai, labai...

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2011-11-24 15:47:25

puikuma visas
labai!

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2011-11-24 14:05:11

Šviesiai, bet giliai. Smagu ir vėl skaityti:)

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2011-11-24 13:43:05

Privertė stabtelti... Dedu į taupyklę.

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2011-11-24 09:58:59

brandus darbelis. gilus požiūris į gyvenimą.

Anonimas

Sukurta: 2011-11-24 07:29:07

sakyčiau- be priekaištų:) GERAS

Vartotojas (-a): Laukinė Obelis

Sukurta: 2011-11-24 01:02:21

Puikiai.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2011-11-24 00:36:18

Man irgi. LIUKS!

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2011-11-24 00:20:59

Atėmė amą!