ant snieguoto žvaigždyno skruostikaulių
mūsų pūgos pakimba ir plaikstosi
mūsų gatvę apsiveja plikledis –
juos susaistome santuokos saitais
aš klampojau per rimstančią sugaištį
per pėduoto asfalto kryžiažodžius –
gal ir tu ten ėjai, mano būsimas
bet dabar negalėčiau jau lažintis
ant snieguoto Kūrėjo pakaušio
kelios snaigės spingsės pražilusios
„ar žiemos šis paveikslas?“ – paklausi
nežinau aš. Jis pats to nežino
ką jis žino, tik tiek, kad veikiausiai
ant snieguoto žvaigždyno skruostikaulių
mes tylėsim ir retkarčiais graušimės
taip anksti žemės būtį palikę
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-11-24 23:16:13
gražus ir man patiko )
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2011-11-24 19:13:06
Labai gerai, labai...
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-11-24 15:47:25
puikuma visas
labai!
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2011-11-24 14:05:11
Šviesiai, bet giliai. Smagu ir vėl skaityti:)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2011-11-24 13:43:05
Privertė stabtelti... Dedu į taupyklę.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2011-11-24 09:58:59
brandus darbelis. gilus požiūris į gyvenimą.
Anonimas
Sukurta: 2011-11-24 07:29:07
sakyčiau- be priekaištų:) GERAS
Vartotojas (-a): Laukinė Obelis
Sukurta: 2011-11-24 01:02:21
Puikiai.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-11-24 00:36:18
Man irgi. LIUKS!
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-11-24 00:20:59
Atėmė amą!