Žvaigždynų pūgoj pasiklydę,
O mintys, o mintys gaisruos --
Pro lapkričio geliančią brydę
Taip viskas keistai išgaruos --
Ir liks vien cemento vielos,
Apraizgiusios dykvietės rimtį,
Įstrigę kalnynai šešėliuos
Ir tai, ko negali atimti
Puikybė ir kruvinos puotos --
Keliauja ruduo taip ramiai
Per lygumas, kalnus. Kuprotos
Pušelės, beržų marškiniai
Uždangsto, kiek gali, kiek gali
Žiojėjančias laiko žaizdas --
Ir žemė pasiima dalį --
Žvaigždynų pūga ją užkas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-11-23 15:00:06
Lyriškas, gražios mintys, tik stringa rimas:1-o ir 2-o stulpelio antroje eilutėje
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-11-22 22:52:52
lyriškai
Anonimas
Sukurta: 2011-11-22 20:06:47
Iš tiesų gražus lyriškas gamtos paveikslas )
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-11-22 17:03:48
OK gamtos paveikslui-šiai giedrai minčiai.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-11-22 13:44:07
„keistai išgaruos“ „cemento vielos“ :)