Žvaigždynų pūgoj pasiklydę,
O mintys, o mintys gaisruos --
Pro lapkričio geliančią brydę
Taip viskas keistai išgaruos --

Ir liks vien cemento vielos,
Apraizgiusios dykvietės rimtį,
Įstrigę kalnynai šešėliuos
Ir tai, ko negali atimti

Puikybė ir kruvinos puotos --
Keliauja ruduo taip ramiai
Per lygumas, kalnus. Kuprotos
Pušelės, beržų marškiniai

Uždangsto, kiek gali, kiek gali
Žiojėjančias laiko žaizdas --  
Ir žemė pasiima dalį --
Žvaigždynų pūga ją užkas...