Santrauka:
Tik labai, labai suaugusiems skirtas eilėraštis. :)
Aš alkanas tavim ir savo norais –
Užmyniau slidų kelkraštį dangaus.
Lašais prasiveržia pro minčių poras
Tas prakaitas, kurio nesulaikau –
Akis išgraužia bei suėda lūpas,
Drėgni delnai prilimpa prie šlaunų.
Ir naktys sukietėjusia smala man trupa,
O juk seniau klampino – vis menu...
Už tokią naktį atiduočiau viską,
Sudeginčiau net amžinus vartus.
Bet marmuro suskaldei obeliską,
Kuriam kadaise iškalėm vardus.
Skeveldras spaudei tu į molio sieną,
O pilies bokštą apdengei šiaudais.
Ir niekis tapo marmuras – kasdieną
Vis blanko, blanko moly atspaudai.
Lietus purvu išplovė menką būtį,
Privertęs pasijusti mus kaltais...
....................................................................
Bent vieną naktį... Valandą... Truputį...
Tavim leisk pasisotint, kaip kadais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-11-21 23:54:17
Priimu pasiūlymą ir dėkoju moderatorei :)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-11-21 22:01:03
Tavim leisk pasisotint kaip kadais >> taip paskutiniąją rašyčiau.
Vartotojas (-a): Panama
Sukurta: 2011-11-20 21:43:39
Tas alkis, kurį byloja autoriaus žodžiai, pasirodė pažįstamas. Čia matau gyvą tekstą, pulsuojantį tekstą.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-11-20 20:45:57
R.Cocciante/A.Butnorius "Esmeralda"
:)
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2011-11-20 16:00:38
Jau tas, kas buvo nepasikartos,
nes obelisko marmuras nublanko,
ieškok pasotint alkiui jau kitos -
nesutramdyti norai vyrams kenkia:DDD
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-11-20 13:02:21
Blogiausia tai, kad tas jausmas(jei jis tikras) nepasotinamas.O gyvenimas eina, prarasdamas savo ryškias spalvas....Lietus purvu išplovė menką būtį...
Anonimas
Sukurta: 2011-11-20 11:48:33
Su nostalgija )
Anonimas
Sukurta: 2011-11-20 09:02:06
Kiekvienam sava Esmeralda :)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-11-20 00:35:27
Kažkaip atskambėjo unisonu su gerai žinoma „...keliaučiau pragaran...“