Lėtai plaukia rudenio ūkanos,
Medžių ašaros žymi kelią.
Apleistos sūpuoklės liūdnai supasi,
Kai debesys šaltą lietų beria.
Pro miglą nieko nesimato,
Nežiba mėlyna šviesa.
Vėjas groja lapkričio sonatą,
Pasiklysta rudens miglose.
Ir aš panaši į lapkritį,
Į pilką šiaurės rudenį panaši.
Lyg žmonės sapnuotų vasaros mirtį,
O pabudę suprastų: jie vieniši.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-11-19 21:36:39
Jo, antras posmas stipresnis. Iš esmės visai neblogai.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-11-19 16:55:32
Perkeliu į Lyrikos skiltį.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-11-19 13:31:35
labai patiko :)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-11-19 12:59:48
„Į pilką šiaurės rudenį“. Ne eskizas, o nuostabi akvarelė.