Mes jau seniai geriausios pašnekovės,
Nes tokios artimos vienumoje,
Ir pokalbiai tokie aistringi lovoj
Lyg žavesiu pakvepinta kava.
Aplink mus vyksta – karas, triumfas, šokiai.
Ir keičiasi scenovaizdžiai melsvi,
Vietoj senų ištapomi naujokai,
Kurie kaskart iš naujo sutverti –
Aš vis tvirtai suspaudus tavo ranką,
Nes prie altoriaus šventino trapi,
Apjungus mūsų santuoką, vienatvė –
Nors iš tiesų mes senmergės abi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2011-11-20 21:35:25
Geras eiliukas. Subtilus. Ech, toks moteriškai suktas...Nu biški į vyrų daržą...
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2011-11-19 23:17:28
Taip ,gyvename fantazija,kai liekama vienos,bet kodėl jūs galvojate tik apie aną????/ Juk čia poezija -metaforos, susimildami nereikia kažkaip tiesiogiai. Čia spikai ir kaip lietui, nes komentarai tiesiog glumina.
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2011-11-19 23:13:08
Kodėl? Prieš išvardijimą galima.Tuolab,kad noriu čia pauzės:)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-11-19 22:53:37
neperskaičiau pavadinimo,tai velniai žino ką pagalvojau...Ką gi daryti, jei belieka tik fantazija...
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-11-19 22:48:50
Gal tik dėl brūkšnio 5 eilutėj abejočiau.
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2011-11-19 22:06:52
Nenusimik, kad čia atrodo nugyvenom...(susvetimėjom...)
Gal iš dalias, pati Tu su "sava tiesa" kalta,
Nedrįstam smerkt ir komentuoti čia -
Eilėraščio aistroj trečiam nelieka vietos ...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-11-19 21:34:35
Pradžioje ne taip pagalvojau :) Vėliau jau supratau :)
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2011-11-19 17:07:05
cha - nusigyvenau....facebooke dar pakomentuoja:( O čia-nei skaito, nei ką.