Mes jau seniai geriausios pašnekovės,
Nes tokios artimos vienumoje,
Ir pokalbiai tokie aistringi lovoj
Lyg žavesiu pakvepinta kava.
Aplink mus vyksta – karas, triumfas, šokiai.
Ir keičiasi scenovaizdžiai melsvi,
Vietoj senų ištapomi naujokai,
Kurie kaskart iš naujo sutverti –
Aš vis tvirtai suspaudus tavo ranką,
Nes prie altoriaus šventino trapi,
Apjungus mūsų santuoką, vienatvė –
Nors iš tiesų mes senmergės abi.