Ateik, nuodėmklausy,
Šlubuodamas, kaip visada, ir kurčias,
Man nuodėmes atleisk išsyk,
Kaip elgeta atleidžia turčiui.
Truputį patylėjęs – guosk –
Tu visada darei tą patį.
Matai, ir vėl velkuos
Aš odą, pamestą gyvatės.
Be sąžinės liežuvis tįs –
Nuodų lašai gerklėj jau renkas...
Neteisk, nuodėmklausy, mirtis
Uždės ir tau ant peties ranką.
Tik pasakyk – malda padės
Dabar ar kai šliužu pavirsiu?
Užgimt tik lemta be kaltės,
Kodėl turiu priklaupti mirčiai?
...................................................................
Ateik, nuodėmklausy,
Šlubuodamas, kaip visada, ir kurčias...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-11-19 22:46:23
mane visuomet slegia gyvybės ir mirties temos, labai giliai palietė.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-11-19 22:00:47
labai gražiai banguojantis, jausmingas, gyvenimiškas- tikras...
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-11-19 18:28:38
Ats) skambantis (nors ir tas naujadaras skamba) :)
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-11-19 18:24:20
dainuojantis, skanbantis, brol... :)
Anonimas
Sukurta: 2011-11-19 12:52:29
Malda padeda... )
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2011-11-19 12:14:15
Malda padės ir dabar, šliužu nebūtina virsti :) Labai gražūs palyginimai.
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2011-11-19 11:48:23
Visada žaviuosi kaip jums puikiai rašosi. Atrodo kad prieš tai pasakytas žodis gimdo jau būsiantį sekantį žodį. O jausmas toks natūralus ir nesumeluotas...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-11-19 10:53:52
Turbūt svarbiausia, kad atleistų?
O jei nuodėmklausė ateis,a? ;)