Ateik, nuodėmklausy,
Šlubuodamas, kaip visada, ir kurčias,
Man nuodėmes atleisk išsyk,
Kaip elgeta atleidžia turčiui.

Truputį patylėjęs – guosk –
Tu visada darei tą patį.
Matai, ir vėl velkuos
Aš odą, pamestą gyvatės.

Be sąžinės liežuvis tįs –
Nuodų lašai gerklėj jau renkas...
Neteisk, nuodėmklausy, mirtis
Uždės ir tau ant peties ranką.

Tik pasakyk – malda padės
Dabar ar kai šliužu pavirsiu?
Užgimt tik lemta be kaltės,
Kodėl turiu priklaupti mirčiai?
...................................................................

Ateik, nuodėmklausy,
Šlubuodamas, kaip visada, ir kurčias...