Sraigė palieka kriauklę, atminties aky – paletė
Laižo kraplaką nuodėmingas mėnuo, slenka figūros nuo laiptų.
Tamsa apkabina per liemenį nimfą, eilėm išdykauja poetas.
Nematau, bet jaučiu, kaip grįžta kalė per sudrėkusį miesto asfaltą.
Į saują kikena bevardis ruduo, virš medžių paukščiai kaip žvakės.
Galvą kraipo Lotrekas, keistais judesiais nusivalęs teptuką į skverną.
Klodo drobėj saulėlydis plaukia žemai, rūke – susirangiusi jūra.
Koks siužetas šiandien?
Po vakar – tylu - -
van Gogas pasimirė
basas
Medis
2011-11-16 09:17:38
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-11-17 01:48:55
Ironija?
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-11-16 23:54:43
Atokvėpis:
„Po vakar – tylu – – “
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2011-11-16 18:09:59
:) - tiesiog, kam tie komentarai? kriauklė tik kažkaip užkliuvo visame kontekste. Juk tai - savotiškas kiautas? (o kriauklė asocijuojasi man su paprasta virtuvine kriaukle). Toliau - nuplaukiau kartu....gan toli... Štai, ir būsiu prikomentavusi, nors nenorėjau :)
Anonimas
Sukurta: 2011-11-16 14:15:14
patiuko de Lotrekas :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-11-16 13:58:04
įvairiapusiškas, spalvotas ir kiek paslaptingas
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2011-11-16 13:30:50
Atspalvių jūra...