Sraigė palieka kriauklę, atminties aky – paletė

Laižo kraplaką nuodėmingas mėnuo, slenka figūros nuo laiptų.
Tamsa apkabina per liemenį nimfą, eilėm išdykauja poetas.
Nematau, bet jaučiu, kaip grįžta kalė per sudrėkusį miesto asfaltą.
Į saują kikena bevardis ruduo, virš medžių paukščiai kaip žvakės.

Galvą kraipo Lotrekas, keistais judesiais nusivalęs teptuką į skverną.
Klodo drobėj saulėlydis plaukia žemai, rūke – susirangiusi jūra.

Koks siužetas šiandien?
Po vakar – tylu  - -

van Gogas pasimirė
basas