Cukraus vata ant nosies.
Rožiniai žvilgsniai išbrinkę.
Įraudę. Slapti ausų šonai.
Pirštų graviruoti galiukai.
Apsisukimai ant liežuvio.
Nerangiai katė ant kelių.
Garbana antakių pakalnėj.
Nusėdę kampučiai tylos.
O tu šok.
Nepaliaudama žodžiais.
Jie krenta iš tavo balkono.
Pro hiacintų molinius vazonus.
Pralenkę muses, dievą ir meilę.
Ore tampa reikšmingais.
Ne tau. Tada man.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): patylom
Sukurta: 2012-09-04 15:29:51
Pabaiga stipri. Labai.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-11-28 01:33:53
Šitaip rašant vertėtų parašius tekstą įsitikinti, ar tikrai reikalinga viskas, kas užrašyta.
Kertinis akmuo - pavadinimo ir paskutiniosios eilutės sąsaja.
Visai neblogai :)
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2011-11-19 12:28:04
Savitumas žavi, tačiau kartais per daug įmantru. Niekas nenuginčys, kad savitas, bet ir nesupras iki galo.
Anonimas
Sukurta: 2011-11-16 14:04:17
„ Apie ydingą rašymo manierą – srautą , vadinamąjį sąmonės srautą. Oi patogus ir populiarus metodas. Rašoma bet kas ir bet kaip, tikint, kad čia esąs šventas kūrybos aktas... “ Gvidas Latakas
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-11-16 00:28:44
/šok nepaliaudama žodžiais/ - ta vieta ypač...