Aš laukimo pilna. Žvakė jau uždegta.
Už langų tyliai prieblanda plaukia.
Virpa oras vaiskus, tarsi mano malda,
Gula rūkas ir dengia palaukę.
Taip širdis nerami laukia tos valandos,
Laukia šventės šviesios, laužu dega.
Pildos nerimu pilnos kertelės tamsos.
Toksai ilgas laukimas man teko.
Ant mėnulio šviesos, kambary patiestos,
Dega žvakė ir liejasi vaškas.
Sakei – nesiskirsim niekada, niekados.
Virš ugnies tik drugelis vis blaškos.
Kaip sunku man mylėt, nemylėt dar sunkiau.
Sunerimus klausausi kaip vėjas
Mano širdgėlą lieja. O dangau, o dangau!
Geriau būtum keliu tuo nuėjęs.
Duok jėgų iškentėt. Baigia žvakė užgest.
Gal tai gęsta ir mano jaunystė?
Ir mylėt negaliu. Negaliu ir nekęst.
Paskandinta jausmuos. Kaip neklysti?
Kaip sunku man mylėt, nemylėt dar sunkiau.
Sunerimus klausausi kaip vėjas
Mano širdgėlą lieja. O dangau, o dangau!
Geriau būtum keliu tuo nuėjęs.
spika
2011-11-14 12:32:19
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-11-15 00:32:58
Norėjau rašyti - kaip daina. Žiūriu, o čia ir yra daina :)
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-11-14 19:35:08
na priminė mano eilėraštį iš mano pirmosios kūrybos. pasakysiu kas jame blogai, ogi šabloniškas. rimavimas nepriekaštingas, tačiau naudojamos poetinės klišės, šablonai. norint tobulėti ,derėtų paieškoti originalesnių išsireiškimų, metaforų, kadangi rimavimo pamoką jau išmokai
Anonimas
Sukurta: 2011-11-14 14:56:28
Dainingai plaukia eilutės...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-11-14 12:59:02
Kilnojasi krūtinėj laukimas, lyg pati širdis plaktų ...užgriebanti :)