Aš laukimo pilna. Žvakė jau uždegta.
Už langų tyliai prieblanda plaukia.
Virpa oras vaiskus, tarsi mano malda,
Gula rūkas ir dengia palaukę.

Taip širdis nerami laukia tos valandos,
Laukia šventės šviesios, laužu dega.
Pildos nerimu pilnos kertelės tamsos.
Toksai ilgas laukimas man teko.

Ant mėnulio šviesos, kambary patiestos,
Dega žvakė ir liejasi vaškas.
Sakei – nesiskirsim niekada, niekados.
Virš ugnies tik drugelis vis blaškos.

Kaip sunku man mylėt, nemylėt dar sunkiau.
Sunerimus klausausi kaip vėjas
Mano širdgėlą lieja. O dangau, o dangau!
Geriau būtum keliu tuo nuėjęs.

Duok jėgų iškentėt. Baigia žvakė užgest.
Gal tai gęsta ir mano jaunystė?
Ir mylėt negaliu. Negaliu ir nekęst.
Paskandinta jausmuos. Kaip neklysti?

Kaip sunku man mylėt, nemylėt dar sunkiau.
Sunerimus klausausi kaip vėjas
Mano širdgėlą lieja. O dangau, o dangau!
Geriau būtum keliu tuo nuėjęs.