Namų neberandam, tik sielose plaikstosi vėjai
Ir išpučia laiką, lyg būtume šiąnakt numirę,
Kai dangūs boluoja vaškiniais žiedais orchidėjų,
Išeinam kaip broliai, kaip kapą per pusę atskyrę.
Kaip nemigos vandenį gėrę prieš aušrą, kai kilo
Lyg elgeta vėjas į srovę ir veidu į langus,
Kai patalo irštvoj mintis nuo sapnų nusidyrėm
Ir jau nieko daugiau tokią naktį nelankėm.
Tik save, tuščią kapą ir tamsą, kaip akmenį, ritamą,
Gėrėm tylą lig dugno ir sunkiai alsavom per šaltį,
Į akiduobių gilumą baltas mėnulis įkrito,
Augo tūkstančiai žodžių be garso, reikėjo ištverti
Visa tai ir daugiau, skilo lūpose amžinos sutemos,
Neieškojom namų, kūnai permirkę ilgesiu šaukė,
Kai dalinomės atmintį – aštrią, žiedėjančią plutą
Prie pusiaunakčio žvakės, nežinomo kapo palaukėj.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-11-15 00:03:35
Kaip kirviu kapota - teigiama prasme. Juozapava ir yra Juozapava - šaunu kaip visuomet. Beje, jei nebūčiau matęs autorės gyvai, nebūčiau bendravęs, niekad nepasakyčiau, jog tai ji tokias eiles rašo. Ta prasme sunku patikėti, nes švelni, simpatiška bei kukli moteris, o eilės pulsuojančios, kartais net vyriškos, su didžiule ekspresija.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-11-14 21:20:17
labai...
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-11-14 19:38:43
sveikintinas !
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2011-11-14 19:05:28
Daug čia raiškios ir gilios minties .... daug.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-11-14 15:42:47
„Skilo lūpose amžinos sutemos...“
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2011-11-14 14:57:41
Išskaudėtas.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2011-11-14 13:51:17
Gelmingas eilėraštis...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-11-14 12:55:43
skaudulingi jausmai skaitant Jūsų eiles, gilūs, nuoširdūs ir gyvenimiški.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-11-14 12:15:25
...skausmingai skaidru...