Ar dažnai prisimename apie išeitį iš šio pasaulio į Anapilį?
Kol išmoksiu nebūti,
atrodys, kad sniegas
lyg akimirkos tirpsta,
kai laukiu kažko.
Supratau: taip trumpai
mūsų obelys žydi...
Jau suskambo varpai -
gal tik man, gal ir tau?
Rudeniniais lašais
pasibelsiu į langą,
su savąja karta
išbyrėjęs smiltim...
Dar bandysiu skaičiuot,
kiek to laiko lašėjo
mano pulso sekundėm,
kol išmoksiu netekti
paskutinės vilties.
"Rudeniniais lašais/pasibelsiu į langą,/su savąja karta/išbyrėjęs smiltim... " gražu, nei pridėt nei atimt. Kol gyva viltis, tol gyva būtybė bet kuri. Neveltui viltis miršta paskutinė, jeigu iš viso kadanors miršta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): rebel777
Sukurta: 2011-11-12 00:20:18
"Rudeniniais lašais/pasibelsiu į langą,/su savąja karta/išbyrėjęs smiltim... " gražu, nei pridėt nei atimt. Kol gyva viltis, tol gyva būtybė bet kuri. Neveltui viltis miršta paskutinė, jeigu iš viso kadanors miršta.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-11-12 00:02:44
pasibelsiu:
jau laikas...
................
taip,neišvengiamybė.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-11-11 22:49:56
Paprastas, bet nepaprastas. O to mokytis nereikia, kiekvienam savo laikas išeiti.Man skausmingas.
Anonimas
Sukurta: 2011-11-11 22:47:33
...kol išmoksiu netekti
paskutinės vilties.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2011-11-11 22:40:13
Skausmingas. verčia susimąstyti...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-11-11 21:22:46
Man mielas eiliukas. Toks neįmantrus, bet kažkaip savas.