Kol išmoksiu

Santrauka:
Ar dažnai prisimename apie išeitį iš šio pasaulio į Anapilį?
Kol išmoksiu nebūti,
atrodys, kad sniegas
lyg akimirkos tirpsta,
kai laukiu kažko.
Supratau: taip trumpai
mūsų obelys žydi...
Jau suskambo varpai -
gal tik man, gal ir tau?
Rudeniniais lašais
pasibelsiu į langą,
su savąja karta
išbyrėjęs smiltim...
Dar bandysiu skaičiuot,
kiek to laiko lašėjo
mano pulso sekundėm,
kol išmoksiu netekti
paskutinės vilties.
klevelis47

2011-11-11 20:23:30

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): rebel777

Sukurta: 2011-11-12 00:20:18

"Rudeniniais lašais/pasibelsiu į langą,/su savąja karta/išbyrėjęs smiltim... " gražu, nei pridėt nei atimt. Kol gyva viltis, tol gyva būtybė bet kuri. Neveltui viltis miršta paskutinė, jeigu iš viso kadanors miršta.

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2011-11-12 00:02:44

pasibelsiu:
jau laikas...
................
taip,neišvengiamybė.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2011-11-11 22:49:56

Paprastas, bet nepaprastas. O to mokytis nereikia, kiekvienam savo laikas išeiti.Man skausmingas.

Anonimas

Sukurta: 2011-11-11 22:47:33

...kol išmoksiu netekti
paskutinės vilties.

Vartotojas (-a): Rudenė

Sukurta: 2011-11-11 22:40:13

Skausmingas. verčia susimąstyti...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2011-11-11 21:22:46

Man mielas eiliukas. Toks neįmantrus, bet kažkaip savas.