Kol išmoksiu nebūti,
atrodys, kad sniegas
lyg akimirkos tirpsta,
kai laukiu kažko.
Supratau: taip trumpai
mūsų obelys žydi...
Jau suskambo varpai -
gal tik man, gal ir tau?
Rudeniniais lašais
pasibelsiu į langą,
su savąja karta
išbyrėjęs smiltim...
Dar bandysiu skaičiuot,
kiek to laiko lašėjo
mano pulso sekundėm,
kol išmoksiu netekti
paskutinės vilties.