Laukiu,
net nežinau kodėl.
Nėra šiandieną įkvėpimo.
Praplaukia debesys žemai, ant drobės krenta šaltos rasos.
Gal tai – ne juodas ilgesys, o molžemy išartos vagos?
Apsidairau, kad stoviu vidury, virš lauko skraido žalvarniai,
kaip vagys...
O,
ir nereikia
šiandien pabaigos,
teptukas spalvomis dar vis pulsuoja.
Susimąstau,
kai lieku bestovįs prie alkano prisiminimų stalo.
Medis
2011-11-11 08:16:08
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2011-11-13 12:24:58
Taip, turi būti gražus paveikslas.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2011-11-11 22:35:27
Jaučiu, bus paveikslas gražus:))
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-11-11 22:31:05
Prisiminimai banguoti ir labai spalvoti, jie ir įkvepia. Jaučiu Jūsų paveikslą, plaukiantį iš gelmių į šviesą...
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-11-11 21:44:51
Įkvėpimas įnoringas. Lanko ne kasdien...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-11-11 20:51:54
Įkvėpimas paprastai pasemiamas iš praeities. Dažniausiai. Todėl tereiks bent trupinio nuo to stalo ir bus įkvėpimas, bus...
Vartotojas (-a): šaltuona
Sukurta: 2011-11-11 13:35:45
Žalvarnis- labai spalvingas paukštis, tapybai
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2011-11-11 10:12:07
Prie alkano prisiminimų rėmo...