Vėlei miškas kaip rėtis,
Košiu jį akimis,
Nors belieka gėrėtis
Tik plikom šakomis.
Kur kukavo gegutė
Ir skaičiavo metus,
Stovi ievos nuliūdę,
Lazdynėlis kuklus.
Šaltą tylą suardo
Tuk tuk tuk iš aukštai,
Lėtai pakeliu galvą -
Gi genelis antai.
Mažas margas švarkelis,
Kepurėlė rausva,
Dirba, pluša paukštelis
Kol šviesu, kol diena.
Dar minutę, dar kitą
Pastovėsiu, tegu
Jis užbaigs savo darbą
Ten viršūnėj pušų.
Ne, nėra tokio laiko,
Kad neoštų giria,
Kad žmogus neištartų –
Lengva, gera man čia.
Ak, lietuvi, lietuvi,
Toks jau tu palikai –
Medžiai tau tarsi broliai,
Miškas – tarsi namai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-11-10 23:03:12
Tiesa, mes paskutiniai iš miškų išėjom :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-11-10 22:39:35
gražus miškas bet kokiu metų laiku, perskaičiau ir tai širdžiai gera...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-11-10 21:11:48
Ak, lietuvi, lietuvi,
Čia juk tavo takai...
Ir rudens miške pabūti gera. Gražus eilėraštis.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-11-10 12:52:40
Vėlei miškas kaip rėtis,
Košiu jį akimis,
Jauku jūsų eilėse...