Rudens miške
Vėlei miškas kaip rėtis,
Košiu jį akimis,
Nors belieka gėrėtis
Tik plikom šakomis.
Kur kukavo gegutė
Ir skaičiavo metus,
Stovi ievos nuliūdę,
Lazdynėlis kuklus.
Šaltą tylą suardo
Tuk tuk tuk iš aukštai,
Lėtai pakeliu galvą -
Gi genelis antai.
Mažas margas švarkelis,
Kepurėlė rausva,
Dirba, pluša paukštelis
Kol šviesu, kol diena.
Dar minutę, dar kitą
Pastovėsiu, tegu
Jis užbaigs savo darbą
Ten viršūnėj pušų.
Ne, nėra tokio laiko,
Kad neoštų giria,
Kad žmogus neištartų –
Lengva, gera man čia.
Ak, lietuvi, lietuvi,
Toks jau tu palikai –
Medžiai tau tarsi broliai,
Miškas – tarsi namai.