O, mano manymu, ta dalis kaip tik yra daug sakanti. Čia gali būti įvairios interpretacijos, bet, manding, autorė nudžiūvusias kojas, išlašėjusias akis ir iškraipytus pirštus sugretina su aitvaru, o tai ir yra esmė - verčiau jau taip, nei bėgti paskui aitvarą, laikyti jį ir žiūrėti į jį, nes tas aitvaras galiausiai vis tiek pakibs ant šakos. Aš taip supratau. O kad sulopytas ir purvinas aitvaras yra trafaretinis vaizdinys, tai ką aš žinau... Taip galvojant galima bet kurį žodį ar išsireiškimą laikyti trafaretiniu. Daug skaitau poezijos (gal ne tą skaitau?), bet kažko panašaus nesu aptikęs. Na, pats aitvaras, tai dažnai minimas, bet, sakau, taip galima bet kokį žodį laikyti trafaretiniu.... Mano pirmąjį eilėraštį, kurį čia įkėliau, irgi kažkas išvadino trafaretiniu ir siūlė ieškoti naujų įvaizdžių. Bet lig šiol nesuprantu, kodėl. Veikiausiai, kad tai buvo pirmas eilėraštis žž :)

brangu, geriau savęs nenaikinti. Juk kiekviename slypi gėris