pardaviau savo
gašliąją sielą Mefistui
tarsi auką
už amžiną nuodėmę,
išlašėjusios akys,
iškraipyti pirštai,
nudžiūvusios kojos ir -
visagalė laisvė
taškyti gyvenimą
lyg sulopytą
purviną aitvarą,
ant nudžiūvusios
beržo šakos

sakote, kad permokėjau....

Argi brangu mokėti už savęs sunaikinimą?