Išbalusioj upės tėkmėj brenda rūkas
Sustoja šešėliai, palinksta į priekį – ten, dienos pakrašty
sklinda šviesa nuo šakų kiparisų ant kelio žmogystų – aklų.
Kraujo lašai umbros žemėje tarpsta, neišlaiko pusiausvyros kryžius.
Erškėtrožių krūme dvi sniegenos meldžias – leidžias pajuodusi saulė.
Tyliai prieina, nueina nuo sienos – neįvardintas žvilgsnis ant rėmų.
Lapkričio žvakėse – mintys virš kalno - -
neapčiuopiamas laiko altorius
Medis
2011-11-09 11:57:36
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2011-11-13 12:32:20
... pastaruoju metu, net nežinau, kaip komentuoti Autoriaus kūrinius. T.y. - galima būtų be galo reikšti emocijas, mintis, baisu tik, kad per daug jų ir vietos nepakaks, o kitiems ir skaityti gali atsibosti... tad, jei mėginu trumpinti, prašau nepriimti, kad neįdomu ar??? (jei nuoširdžiai - teks "pasivogti" visus :) )
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-11-10 04:41:21
Mistikas Jūs... :) Bet iš medžio tokio tai tikrai neišdroštumėt - kertam :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-11-09 20:39:49
,, neapčiuopiamas laiko altorius" - susimąstyt panardina...
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-11-09 18:53:37
Taip, spika, žodžiai tik - raidžių kombinacija, paveikslai minčių skrydžiui, sakralumui ir filosofijai... :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-11-09 18:28:34
įdomūs Jūsų paveikslai, stipriai traukia ir eilėse mintys geros. BET PAVEIKSLAI ĮSPŪDINGESNI
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-11-09 18:16:43
Įdomu buvo dar kartą sugretinti tapybinį ir poetinį perteikimą, kaip iškalbingas paveikslo siužetas atsikartoja subtiliuose atspalviuose. Lapkričio žvakėse – mintys virš kalno - -... ir švytėjimas, ir dramatiškumas, tarp šviesos ir šešėlių - sodrios potekstės pamąstyti; o neapčiuopiamas laiko altorius > labiau tapybiniame paveiksle pajaučiamas.