Kalnų lengvumą pajutai --
Jų baltą baugščią vėsą --
Į miglą puolantys krantai,
Per skausmą išsitiesę
Pušų kamienai, o toli
Ta linija ant delno
Rudens ir vieversio širdy
Žvaigždėtu tiltu pelno
Švytėti lapkričio nakty --
Šalna mėnulį gena
Kalnų viršūnių taip arti,
Jog mūsų taką seną
Suranda pilnatis geismų,
Žvaigždynuose pasėja --
Vėl nuotraukas senas imu
Ir jų nuglostau vėją --
Kalnų lengvumą pajutai --
Jų baltą baugščią vėsą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2011-11-13 17:57:33
Su niekuo nesu "maišyti" :)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-11-07 22:56:12
Autorės kartos kontekstas pateisina kiekvieną pavartotą žodį ir žodžių junginį, įvaizdį, todėl belieka sakyt - gražu :)
Tik gal pavadinimui reikėtų šiek tiek daugiau originalumas (nėra blogai, bet juk visada galėtų būti ir geriau).
Sėkmės!
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-11-07 22:47:25
ir aš pajutau tą kalnų gaivumą, gražiai nupiešta
Anonimas
Sukurta: 2011-11-07 22:46:47
Regėjau kalnynus rudenį )
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2011-11-07 21:40:07
Tikrai labai gražu: ivaizdžiai kelte nukelia į aprašomą atmisferą. Atrodo, net užkrečiat savo vidinėmis būsenomis ir švariais jausmais (:
Anonimas
Sukurta: 2011-11-07 17:11:12
Toks keistas jausmas apėmė beskaitant: tarsi delnais liesčiau tiršto rūko skraistę...
Nuostabu :)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2011-11-07 12:22:47
Tai Giedrė, - sakau perskaitęs ir nemanau, kad kas galėtų ginčyti, nes šitaip ji viena sugeba- jautriai, prasmingai, be aštrių šukių, kampų nepaisant kad kalbama apie esmingus, net apie skaudančius dalykus.
Į miglą puolantys krantai,
Per skausmą išsitiesę
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-11-07 11:55:26
Nors ir skausmingi sugrįžimai atgal... vis tik jie Jūsų poezijoje žaviai įkvepia -
... Ta linija ant delno
Rudens ir vieversio širdy
Žvaigždėtu tiltu pelno
Švytėti lapkričio nakty --
Kas dar būdinga - sukuriate labai jautrią priešpriešą, per kurią visada paliečiantys jausmai, išgyvenimai...