Santrauka:
Labai reikėjo tai parašyti...
gelsvo smėlio sauja
byra pro pirštus
– mirties pelenai –
vakar palaidojau
savo mirusį tėvą –
dalelę savęs ir pasaulio,
diena, kai žodžiai
sulūžta ir išnyksta,
o ašarų nelieka
lyg vasaros lietaus,
juoda šilko skraistė
ir tas išėjimo kvapas
tarp baltų chrizantemų...
Laima
2011-11-07 09:47:47
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-11-08 21:43:15
Sunku komentuoti tokius tekstus. Gal ir nereikia.
Gerai, kad dalinatės.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-11-07 22:53:27
gerai, kad dalinatės skausmu, neužsidarot, užjaučiu
Anonimas
Sukurta: 2011-11-07 22:46:07
Užuojauta
Vartotojas (-a): patylom
Sukurta: 2011-11-07 16:51:33
tas išėjimo kvapas... Puikiai pasakyta
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-11-07 14:26:18
įtaigus...
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2011-11-07 14:23:15
nuoširdus, sukrečiantis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-11-07 10:09:59
...skausmingai labai labai...užjaučiu...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-11-07 09:57:06
Liūdna gaida, reikalaujanti užuojautos...
nerašyčiau „palaidojau mirusį tėvą“, užtektų „palaidojau tėvą“.