gelsvo smėlio sauja
byra pro pirštus
– mirties pelenai –
vakar palaidojau
savo mirusį tėvą –
dalelę savęs ir pasaulio,
diena, kai žodžiai
sulūžta ir išnyksta,
o ašarų nelieka
lyg vasaros lietaus,
juoda šilko skraistė
ir tas išėjimo kvapas
tarp baltų chrizantemų...