Juoduose              soduose                 išblyškusi             šalna

Drabužiuose           betonine                 mimika                 šypsos

Marga                   vaško                     dėžutė                 laiškų

Depresija               rimtim                    vilties                   nerašo

Kaip                       sukaustyti              medžiai                niūniuoja

Kitaip                     nesuprantamą         norą                     netirpti        

Gali                       žodį                       pamesti                apkurtęs
                                                                            
Būti                        vienu                     pabūgo                  nenoriu


Kai                         mostelėjimu           kirvio                    nukirsti

Rudenį                   būtų                      berankės               eglutės

Nunešė                   lengviau                 dvasios                 mintį

Vėjai                     nei                        nekėlė                   šlamėjimo


O                           sėdint                     tik                         tyčia


Rusiška                 civilizacijų               kaukė                    subyra

Ruletė                    užanty                    baltu                      skėčiu

Dar                       lizduose                  vilku                       sustaugia

Sukas                   širšių                      anūkams                nutyla