Ant liepto šmėstels kaulėta ranka,
Migloj tirštoj vėl siluetas išsilies į vingius.
Tylos kristalus šiąnakt išbarsčiau aš upės vidury.
Ne šiandien laikrodis sustos,
Tiksės tikrai ne mums, ne šiandien...
Tai buvo vakar...
o ryte
Manuosius demonus sugundei
Šokoladiniais morengais,
Paglostei plaukus medžiais kvepiančia ranka.
Sukurk mane kaskart iš netašyto rąsto,
Bandyk nupiešti naują pasaką
Su įprasta pradžia ir netikėta pabaiga.
Kurią skaitysiu ant aukščiausio
savo kalno
Krisdama žemyn.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-12-18 19:51:06
gera pabaiga. Labai gera. Tik kieno ten kaulėta ranka vaidenasi? :)
Vartotojas (-a): Sweetheartpoison
Sukurta: 2011-12-16 20:01:59
Aš žinau kvapą šitų žodžių. Man jie artimi. Nėra šypsenos, bet aš ją jaučiu giliai užslėptą. Tikrai moki super perteikti jausmus.