Ant liepto šmėstels kaulėta ranka,
Migloj tirštoj vėl siluetas išsilies į vingius.
Tylos kristalus šiąnakt išbarsčiau aš upės vidury.
Ne šiandien laikrodis sustos,
Tiksės tikrai ne mums, ne šiandien...

Tai buvo vakar...
                               o ryte

Manuosius demonus sugundei
Šokoladiniais morengais,
Paglostei plaukus medžiais kvepiančia ranka.
Sukurk mane kaskart iš netašyto rąsto,
Bandyk nupiešti naują pasaką
Su įprasta pradžia ir netikėta pabaiga.

Kurią skaitysiu ant aukščiausio savo kalno
Krisdama žemyn.