Lapkričio rūkas sukumpęs pažyra ant drobinės marškos, nusileidusio angelo.
Skauda rankas, sudiržusias kojas – kinivarpos spraudžias į apnuogintas pėdas.
Švelniai teptukas vedžioja plaukus: glosto, šukuoja – paliečia veidą.
Atsispindi paletej gęstanti saulė, arimuose smilgos prigulė nakčiai.
Girgžda per dieną ilgesio luotas – vėjarodėj irklus gegutė išdžiaustė.
Skamba varpelis – varinė paguoda - -
drobėje žydi aguonos.
Medis
2011-11-03 09:45:35
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2011-11-04 14:31:49
Tikrai gražūs etiudai. Vykę epitetai, įtaigūs vaizdiniai. ,,Skamba varpelis - varinė paguoda''. Nuostabiai pasakyta.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2011-11-03 12:11:32
jautriai tapybiškas kalbėjimas. Gražios, giliai paliečiančios (jausmą intensyvinančios) metaforos. Gili ir jautri Autoriaus Siela. Plati - grožiui...
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2011-11-03 10:18:49
Raudonos aguonos primena žuvusius karuose, taigi jos, lapkričio rūkas, angelas, gęstanti saulė, gegutė, varpelis čia labai savo vietoje, aišku, jei interpretuosime šitaip...Visgi lapkritis- vėlių mėnuo...