Lapkričio rūkas sukumpęs pažyra ant drobinės marškos, nusileidusio angelo.
Skauda rankas, sudiržusias kojas – kinivarpos spraudžias į apnuogintas pėdas.
Švelniai teptukas vedžioja plaukus: glosto, šukuoja – paliečia veidą.
Atsispindi paletej  gęstanti saulė, arimuose smilgos prigulė nakčiai.

Girgžda per dieną ilgesio luotas – vėjarodėj  irklus gegutė išdžiaustė.
Skamba varpelis – varinė paguoda - -
drobėje žydi aguonos.