Santrauka:
Išskrenda paukščiai...
Medžiai šakas į dangų pakėlę,
lyg maldai rankas sudėję,
liūdnai pamiškėje stovėjo.
Pievos ir kloniai rytais
lyg plaukai sengalvėlės
sidabro skarom sužibėjo.
Gervių pulkai į pietus
savo kylius nukreipę,
su klyksmais išskubėjo...
Sudie, gimtine, sudie, vasarėle.
.........................................
Mamos su skausmu širdyje
vaikus į lainerį baltą lydėjo.
Tas bildėdamas betono taku
lyg paukštis į dangų pakilęs
danguje baltą juostą palikęs,
į nežinią baisią nuskriejo.
Sudie, gimtine, sudie, Lietuvėle.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2011-11-03 17:48:25
paukščiai dar nors sugrįžta... o emigrantai? skaudi tema.
Anonimas
Sukurta: 2011-10-31 23:18:49
O man norėtųsi ko nors originalesnio jau.:)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-10-31 18:17:32
Sudie, gimtine, sudie, Lietuvėle.
...jautriai ir poetiškai paliesta skaudi tema...ar visai, ar laikinai vaikai palieka tą Lietuvėlę - motinoms skausmas didelis...puikus kūrinys - paliečia širdį...ir pasilieka...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-10-31 16:49:12
aš niekad nepatikėsiu, kad vaikai į gimtas vietas nesugrįžtų...Juk grįžta ir paukščiai,tad posakis,sudie, Lietuvėle gal tiktų ,IKI
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-10-31 16:00:42
Jautri sąsaja tarp paukščių ir vaikų, paliekančių gimtinę...