Juodos uogos šermukšnio nulinko,
Kaip pavargęs rudens liūdesys.
Šiugžda lapai geltoni aplinkui –
Gal pamiršo ir nieks nenurinks?
Ne, ne gruodas žvarbusis baugina,
Ne naktis su pirmuoju sniegu –
Saulė šildė mažąsias, nokino,
Kad kažkam būtų sveika, gardu.
Ak, žmogau, tu visur nesuspėji –
Per žemelę vis bėgi, skubi
Ir praskrieji per ją tarsi vėjas,
O juk žemė tokia tau dosni.
Atsigręžk, pasakyk šiltą „dėkui“
Už gėlę, už obuolį, javą.
Pastovėk, pažiūrėk – nenulėki
Pro degantį beržą, pro klevą.
............................................
Juodos uogos. Tik aš jau šypsausi,
Nes žinau, kas saldžiąsias nuskins.
Su pirmuoju šalčiu atskris paukščiai –
Juos šermukšnis visus pavaišins.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-10-31 16:03:05
Ačiū...gražūs žodžiai ...jautra permirkę
Vartotojas (-a): Laukinė Obelis
Sukurta: 2011-10-31 14:38:43
Sklandus kalbėjimas - kaip upelio čiurlenimas.
Anonimas
Sukurta: 2011-10-31 12:53:42
Puikus rimavimas :)
Anonimas
Sukurta: 2011-10-31 11:10:36
Sodru, Jūsų lyrika man patinka. Brandi )
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2011-10-31 09:11:15
Įkėliau ir paveikslėlį "Juodasis šermukšnis (aronija)"