Apakimas

Santrauka:
Iš klinikų paverkimų, paraudojimų.
Alyvos nukris
Ir aš nesusemsiu žiedų nukrituolių.
Pakelti akis,
Šiandien saulė žaliuoja
Ir soduose kriaušės stiklinėmis
Lempomis sirpsta.
Blizgančios šukių kojos
Vabalams kelią parodo.

Ar sapnas vidurdienio pievoj,
Ar šmaikšti pranašystė,
Kad aš kelius užuosiu
Tik džiūstančio kraujo?
Kaip balti katinai
Pelėms į veidą nežiūri,
Taip vėjų kvailinama aš
Vietoj sukuosi.

Seniai mačiau akmenis,
Šiandien tik delnams atramas nujaučiu.
Laikas, kasdienybių rąstais prispaudžiamas,
Neritmingai minutes iškvėpuoja.
Smėlio luitai dūžta,
Tarp pirštų lėtai teka,
Rodo pritartą laiką.
Tik tiek nematau –
Skaityti reikia regėti,
Skaičiuoti – tylėti.
ančių virkdytoja

2006-06-20 19:44:48

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2006-06-22 19:35:51

smėlio luitų dužimas...
įdomu, gi.
ir eilius rašos taip kaip... rašos - nebūtinas vientisas supratimas visko (kartais, gal būt)...

:-)