Alyvos nukris
Ir aš nesusemsiu žiedų nukrituolių.
Pakelti akis,
Šiandien saulė žaliuoja
Ir soduose kriaušės stiklinėmis
Lempomis sirpsta.
Blizgančios šukių kojos
Vabalams kelią parodo.

Ar sapnas vidurdienio pievoj,
Ar šmaikšti pranašystė,
Kad aš kelius užuosiu
Tik džiūstančio kraujo?
Kaip balti katinai
Pelėms į veidą nežiūri,
Taip vėjų kvailinama aš
Vietoj sukuosi.

Seniai mačiau akmenis,
Šiandien tik delnams atramas nujaučiu.
Laikas, kasdienybių rąstais prispaudžiamas,
Neritmingai minutes iškvėpuoja.
Smėlio luitai dūžta,
Tarp pirštų lėtai teka,
Rodo pritartą laiką.
Tik tiek nematau –
Skaityti reikia regėti,
Skaičiuoti – tylėti.