Iš akiduobių lyja lietus.
Po žeme...
Ir ant žemės vienodai.
Gniaužia pirštai metalo dyglius,
Krūp - ataidi kareiviški botai.
Per minutę pabala plaukai,
Susiraito blakstienos skausmingai.
Akys ieško.
Šešėliuos. Ilgai.
Dar ilgai.
Užsimerkia.
Vėl girdi.
Aidi žingsniai.
Artyn ir artyn.
Tarsi petį kas būtų palietęs.
Žodžiai lieka užstrigę širdy,
Vardas lūpose nebeužgimsta.
Užsimerkia pajuodęs dangus,
Akys neregės - blaškos šešėliai.
Iš akiduobių lyja lietus,
Ir į žemę susigeria vėlei...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-11-07 09:07:30
Sunkus atodūsis, užgniaužiantis momentas, galbūt prisiminimas... Labai įtaigia minčių seka perteikta tokia būsena, pajaučiau.
Krūpt > sudrebėjimui žymėti.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-10-31 18:43:14
tas,,Krūp - ataidi kareiviški botai." tarsi išryškina kitų eilučių grožį ir melodiją...nesvarbu, kad liūdną...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-10-30 10:41:42
giliai skausmingas...
Anonimas
Sukurta: 2011-10-30 10:34:22
Skaudulingai gilus... Vardas lūpose nebeužgimsta...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-10-29 23:44:35
Iš akiduobių lyja lietus.
Po žeme...
Ir ant žemės vienodai.
...skausmingai prisiliesta...tyrai... iki gelmių