Atodūsis
Iš akiduobių lyja lietus.
Po žeme...
Ir ant žemės vienodai.
Gniaužia pirštai metalo dyglius,
Krūp - ataidi kareiviški botai.
Per minutę pabala plaukai,
Susiraito blakstienos skausmingai.
Akys ieško.
Šešėliuos. Ilgai.
Dar ilgai.
Užsimerkia.
Vėl girdi.
Aidi žingsniai.
Artyn ir artyn.
Tarsi petį kas būtų palietęs.
Žodžiai lieka užstrigę širdy,
Vardas lūpose nebeužgimsta.
Užsimerkia pajuodęs dangus,
Akys neregės - blaškos šešėliai.
Iš akiduobių lyja lietus,
Ir į žemę susigeria vėlei...