Kas sukarpė dangų, dangų vakarinį?
Sės dabar miegoti saulė nusiminus.
Būtų debesėliu minkštu užsiklojus,
Būtų iki ryto pataluos miegojus.
Kaip per platų randą kops aukštyn žvaigždutės,
Liūdna bus mėnuliui be sesučių būti?
Kas išlygins vagą ne vietoj suartą
Ir pabars artoją - kaltą, oi, kaip kaltą!
Šypsos vėjo vaikis – čia man tik darbelis,
Greitai bus nutrintas nuo dangaus šis kelias,
Šen ir ten papūsiu, siūles užadysiu,
Baltu debesėliu paryty sugrįšiu.
Vakaras ant lauko pila vėsią tylą,
Tik kažkas padangėj burzgia, nenutyla,
Iriasi per dangų sidabrinis paukštis –
Driekias lėktuvėlio pėdsakas ataušęs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-10-28 21:46:13
Lėktuvėliais!
Anonimas
Sukurta: 2011-10-28 21:36:17
Gilu, prasminga. vėjo vaikai, sukarpytas dangus ) gražūs motyvai
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2011-10-28 20:45:55
s u p e r ;)
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2011-10-28 20:15:17
Niekados nesakykite, kad saulelė guls. Lietuvių tautosakoje saulelė sėda už miško, leidžiasi už kalno, eina ilsėtis. Saulė yra aukščiau ne tik už kokį gyvulį, bet ir už žmogų. Žmogus gali gulti, bet ne saulė :)
Vartotojas (-a): Laukinė Obelis
Sukurta: 2011-10-28 13:19:19
Ką tik žiūrėjau nuotrauką, o tada visai atsitiktinai radau šį eilėraštį.
Eilėraštukas smagesnis ir žaismingesnis, nuotrauka lyriškesnė.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2011-10-28 03:27:10
Pridėjau ir nuotraukėlę sukarpyto dangaus.