Beribių sienų labirintai
Apraizgyti keistu šilku,
Vijoklių siūlais apraizgyti,
Paslėpę veidą nuo žmonių.
Dienos šviesos nė kvapo,
Čia skendi visa tamsoje,
Tačiau jie viską mato,
Nes jaučia, kas aplink yra.
Nereikia čaižaus garso,
Prisilietimo, kad stipraus,
Užtenka lengvo juoko,
Kitiems negirdimo deja.
Paparčiais tad pražįsta,
Vijokliai virsta milžinais,
Akloj tamsoj tai vyksta,
Bet jausti privalai.
---------
2011-10-24
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): VejantisVėją
Sukurta: 2011-10-29 20:42:07
>„Paslėpę veidą nuo žmonių“ – kas paslėpę veidą?
>„Tačiau jie viską mato“ – kas tie jie?
Kaži kas? Vijoklių labirintai, kurie pirmoj eilutėj įvardijami kaip "Beribių sienų labirintai". Negi taip sunku buvo suprast?
Vartotojas (-a): nemune
Sukurta: 2011-10-26 16:32:24
Daug kas čia neaišku...pasiklydau. Gal toks eiliaus tikslas?