Beribių sienų labirintai
Apraizgyti keistu šilku,
Vijoklių siūlais apraizgyti,
Paslėpę veidą nuo žmonių.
Dienos šviesos nė kvapo,
Čia skendi visa tamsoje,
Tačiau jie viską mato,
Nes jaučia, kas aplink yra.
Nereikia čaižaus garso,
Prisilietimo, kad stipraus,
Užtenka lengvo juoko,
Kitiems negirdimo deja.
Paparčiais tad pražįsta,
Vijokliai virsta milžinais,
Akloj tamsoj tai vyksta,
Bet jausti privalai.

---------
2011-10-24