(3)
Rantytais krašteliais
Tirštu sirupu nubėga mintys.
Į kaštono kamuoliuką susilipina dienos.
Lauk nelaukus – lapai krenta žemyn.
Net snaigių žvaigždės nepakils link tavęs –
Nors labiausia primena angelo šokį...
(4)
Metai, ratais debesų pasiramsčiuodami,
Suka medų šuoliuojančios gyvasties.
Auksu beržų pabarstydami
Rūko skraiste vis slepia.
Nuo nevilties, nuo skubėjimo, nuo savęs
Klampina raidėse – nedalomą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2011-10-24 14:42:19
Nauja forma, naujas turinys Autorės darbuose.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2011-10-24 12:00:52
Kas moka gerai rašyti, būtų nuodėmė atsisakyti skyrybos ženklų. Jie palengvina suprasti gražią mintį ir neleidžia nuklysti į bergždžių fantazijų pelkes.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-10-24 07:25:41
Neišvengiama rudeniška būtis, poetiški pamąstymai ir sau, ir plačiau, įtikina, natūraliai suplaukia; pirmoji dalis ypač.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2011-10-23 23:03:34
Rantytais krašteliais,
Tirštu sirupu nubėga mintys.
Į kaštono kamuoliuką susilipina dienos.
Lauk nelaukus - lapai krenta žemyn.
Net snaigių žvaigždės nepakils link tavęs -
Nors labiausia primena angelo šokį...--> tai yra geras gabalėlis, tereikia atsisakyti skyrybos ir didžiųjų raidžių:)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-10-23 22:55:56
įdomiai perduotas rudens pajautimas, palietė
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-10-23 22:34:32
klimptelėjau aštuntoje eilutėje...
Anonimas
Sukurta: 2011-10-23 20:46:52
Ryškūs, gražūs epizodai...