Skamba styga nutrūkusi tyloj.
Žiūriu pro langą gundančioj tamsoj.
Plaukiu debesėliu žvaigždėtoj nakty.
„Ei partizane“ „ar lietų neši?“

Lyja per naktį mintys laša vonioj,
Nuplauna kraują žaizdoj Lietuvoj.
Vainikas erškėčių galvoj jai nupintas,
Legendom žiedais piemenų apkabintas.

Saulė pakyla, vanduo patvinsta,
Meno rūšys „vikipedijoj“ gimsta.
Meno lašelį debesėlį radau,
Gėles palaisčiau pats išdžiūvau.

Pėda įsispaudė dangaus mėlynėj.
Visi partizanai pavasarį gynė.
Šviesa užgeso dėl lūpų blizgių,
Ranka pabalo dėl gentainių draugų.

Pelkėj paskendo vikrus neuronas,
Visiems šiltas, bet tau tironas.
Jį užkerėjo tokios blizgios lūpos
Žodžiai įmantrūs ant debesio supas.