Santrauka:
Dievinu rudeniškai skaidrų liūdesį.
Kartais šneka ruduo – aš su juo jau seniai nekalbėjau,
Mūsų mažas suoliukas susmego naktinėj dulksnoj,
Lapai krenta aplipę numirusiom ryto idėjom
Arba tykiai pavirsta beviltiškom mano eilėm.
Man vis noris pajusti kartoką gudobėlių skonį
Ir pažert jas lyg kruopas iš savo šerpėtojo delno,
Bet susenę medeliai neturi prisirpusių uogų.
Tiktai buvusį laiką iš gelstančio rudenio renka.
Gal prakalbinsiu vėją bei parko spalvom apsidengus
Eisiu lapų takeliais prapuolusio suolo ieškoti
Ir pajusti svaiginantį šiugždančio rudenio transą –
Ten tave pamatyti ant liūdinčio upėje luoto.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-10-21 21:03:22
Yra puikių vietų!:) "Bet susenę medeliai neturi prisirpusių uogų.
Tiktai buvusį laiką iš gelstančio rudenio renka.", "Kartais šneka ruduo – aš su juo jau seniai nekalbėjau,
Mūsų mažas suoliukas susmego naktinėj dulksnoj," - šios man daug kalbančios, puikios.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-10-21 14:34:06
gražu ir ruduo toks nostalgiškas, šviesus, tik reikėtų tvarkyti rimą: arba kaip pirmajame posme, arba pirmą keisti kaip sekančiuose
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2011-10-21 14:17:32
Taip,tos skiepytos saldžios,bet laukinės turi kartumo
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2011-10-21 13:44:57
valgau gudobelės uogas, man jos saldžios...
paskutinė eilutė nepataikė į eilėraščio ritmą
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2011-10-21 12:01:10
Tiktai buvusį laiką iš gelstančio rudenio renka --- graži mintis.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2011-10-21 10:09:21
Rudeniškai gražus...
Anonimas
Sukurta: 2011-10-21 10:03:30
gražiai liūdna ir liūdnai gražu...