Aš mažas šešėlis išvytas iš tavo širdies,
Tyliai su vėju žaidžiu,
Neklauso manęs jis - šitų žemių nepažįstu.
Sapnuose laisvę regiu
Ir klausiu naktinio paukščio
Kaip jam nešalta,
Kodėl giesmę tamsa ryja?
Pasiklydęs žvėris kažkur staugia
Mano akyse netelpa
Ledinės ašaros tų vienišų padarų,
O duris užtrenkei netyčia
Rankos šėšėliui per silpnos.
Lietus lyja,
Bet druska taip pat tirpsta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-10-21 20:23:26
Klišių rinkinėlis... Atsisakykit, užsidrauskit, išardykit tokius junginius, kaip šie: ledinės ašaros, išvytas iš tavo širdies; bei visokių poetizmų gausos: sapnai, laisvė, vėjas arba naktis, šalta, staugia, žvėris (ir semantinės sąsajos labai nusistovėjusios).
Kitą vertus, įžvelgiu čia Jūsų poetinio kalbėjimo pajautimą - nuotaika kuriama kryptingai, tik priemonės, deja, pasirinktos per daug nudėvėtos.
Ir. Ne eilėraštis proza čia. Paprastas eilėraštis.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-10-20 22:45:16
tirpsta ir cukrus...