Aš mažas šešėlis išvytas iš tavo širdies,
Tyliai su vėju žaidžiu,
Neklauso manęs jis - šitų žemių nepažįstu.



Sapnuose laisvę regiu
Ir klausiu naktinio paukščio
Kaip jam nešalta,
Kodėl giesmę tamsa ryja?



Pasiklydęs žvėris kažkur staugia
Mano akyse netelpa
Ledinės ašaros tų vienišų padarų,
O duris užtrenkei netyčia
Rankos šėšėliui per silpnos.



Lietus lyja,
Bet druska taip pat tirpsta.