Medžių kamienai abipus tako –
senatvės susukti arkangelų kūnai,
gaubiantys savo lajomis
mano kelią namo.
Kartu su debesimis sergstintys
šitą vietą daug metų,
jie leidžia vakarui liestis
prie kontorų darbuotojų siaubo
ir šunų šeimininkų vienatvės,
prie blondinės, laikančios puokštę,
didelių ir bereikšmių akių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ančių virkdytoja
Sukurta: 2011-10-29 20:52:40
lyg sukapotas tekstas savo įvaizdžiais, bet perskaitai ir lieka. tos akys tuščios tuščios. geras tekstas :)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-10-20 19:20:04
Akivaizdžiai savitas. Paprasta forma, svarus turinys.
Anonimas
Sukurta: 2011-10-20 18:49:14
mestelėtas žvilgsnis ir pagalvojimas, apie ką pamatei...
momentinis - liux
Anonimas
Sukurta: 2011-10-20 18:22:20
Man patiko, ypač tie arkangelų kūnai, gaubiantys lajomis)
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2011-10-20 18:03:05
Įdomus darbas.
Vartotojas (-a): Lemuelis
Sukurta: 2011-10-20 17:24:07
Gal ir ne tiek daug :-)