Medžių kamienai abipus tako –
senatvės susukti arkangelų kūnai,
gaubiantys savo lajomis
mano kelią namo.
Kartu su debesimis sergstintys
šitą vietą daug metų,
jie leidžia vakarui liestis
prie kontorų darbuotojų siaubo
ir šunų šeimininkų vienatvės,
prie blondinės, laikančios puokštę,
didelių ir bereikšmių akių.